Naujienos

Gruodžio 3 d. vakare UNESCO būstinėje Paryžiuje,  Miro salėje bus atidaryta Lietuvos fotografijos grando Antano Sutkaus nuotraukų paroda „Jean‘as Paulis Sartre‘as ir Simone de Beauvoir Kuršių Nerijos kopose ».   Šiuo drauge su Prancūzija ir Rusija organizuotu renginiu Lietuva prisideda prie Pasaulio paveldo konvencijos 40-ųjų metinių minėjimo. Unikalus gamtos paminklas Kuršių Nerija  į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000-aisiais metais.    Parodos lankytojai  turės progos apžiūrėti virš 70 įvairaus dydžio nespalvotų fotografijų. Iš jų žvelgia - nors dar dažniau į fotoobjektyvą išvis nekreipia dėmesio - žymioji Prancūzijos intelektualų pora per jos viešnagę Kuršių Nerijoje 1965 m. vasarą.    A.Sutkus prisimena, jog kartą sustojęs ir apsidairęs po kopas, nors vėjas jam pustė smėlį į akis  J.P.Sartre’as ištarė : « Jaučiuosi, lyg stovėčiau Rojaus prieangyje ».   Bet kuriam užsieniečiui Kuršių Nerija tais laikais buvo griežtai draudžiama. Egzistencializmo idėjų pradininkas rašytojas ir filosofas J.P.Sartre’as bei rašytoja feministė Simone de Beauvoir tapo išimtimi.      Į kelionę garsiąją Prancūzijos porą lydėjo lietuviai rašytojai Mykolas Sluckis ir Eduardas Mieželaitis. Automobilyje buvo laisva vieta, todėl E.Mieželaitis drauge pakvietė vykti tų laikų savo  bičiulį žurnalistikos studentą A. Sutkų.    „Iš pradžių mane sužavėjo jų kuklumas ir nuoširdumas. J.P. Sartre’as ir  S. de Beauvoir prašė surengti neoficialią, privačią kelionę. Todėl jų sutikimas buvo gana paprastas ir intymus. Abiems įteiktos baltos ramunės. Prieš lipdamas į automobilį J.P.Sartre’as godžiai sutraukė cigaretę », - viename iš interviu prancūzų žurnalistams pirmąsias susitikimo akimirkas  prisiminė fotomeninkas.   J.P.Sartre’as kratėsi fotografų, išskyrus garsųjį prancūzą Henri Cartier- Bressoną. Todėl A.Sutkui atsiradusi galimybė jį kelias dienas fotografuoti, dažnai šiam nė nepastebint, buvo tikra Fortūnos šypsena. Kad nedidelį fotoaparatą prie savęs glaudžiantis ir literatūrą puikiai išmanantis  jaunasis kelionės kompanionas yra fotografas, prancūzas be kita ko sužinojo  tik į kelionės pabaigą – manė, kad A.Sutkus yra rašytojas.   „Pasibaigus kelionei,  jis pasiteiravo, ką rašau : poeziją ar prozą. Atsakiau, kad nerašau net meilės laiškų, nes esu fotografas », - su šelmiška šypsena prisimena garsiausias visų laikų Lietuvos fotografas.   Parodos lankytojai, žinoma, turės progos susipažinti ir su fotografija, kuri vėliau tapo tarsi antruoju prancūzų rašytojo tapatybės liudijimu : « J.P. Sartre’as kovoja su vėju Kuršių Nerijoje ».   A.Sutkų ji išgarsino visame pasaulyje, nors prieš tai jam kainavo ir nemalonumų. Mat šį darbą, šalia kitų, J.P.Sartre’ui į Paryžių menininkas perdavė be jokio autorinio parašo ir fotografijos specialistai jį nepelnytai priskyrė H.Cartier-Bressonui. Aukštyn kojomis apvertęs visą savo studiją A.Suktus pagaliau surado nuotraukos negatyvą ir padaręs kontaktinį atspaudą jį nusiuntė į Paryžių. Taip lietuvis menininkas galiausiai buvo reabilituotas.   Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos.  

Gruodžio 3 d. vakare UNESCO būstinėje Paryžiuje,  Miro salėje bus atidaryta Lietuvos fotografijos grando Antano Sutkaus nuotraukų paroda „Jean‘as Paulis Sartre‘as ir Simone de Beauvoir Kuršių Nerijos kopose ».

Šiuo drauge su Prancūzija ir Rusija organizuotu renginiu Lietuva prisideda prie Pasaulio paveldo konvencijos 40-ųjų metinių minėjimo. Unikalus gamtos paminklas Kuršių Nerija  į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000-aisiais metais.

 Parodos lankytojai  turės progos apžiūrėti virš 70 įvairaus dydžio nespalvotų fotografijų. Iš jų žvelgia - nors dar dažniau į fotoobjektyvą išvis nekreipia dėmesio - žymioji Prancūzijos intelektualų pora per jos viešnagę Kuršių Nerijoje 1965 m. vasarą. 

A.Sutkus prisimena, jog kartą sustojęs ir apsidairęs po kopas, nors vėjas jam pustė smėlį į akis  J.P.Sartre’as ištarė : « Jaučiuosi, lyg stovėčiau Rojaus prieangyje ».

Bet kuriam užsieniečiui Kuršių Nerija tais laikais buvo griežtai draudžiama. Egzistencializmo idėjų pradininkas rašytojas ir filosofas J.P.Sartre’as bei rašytoja feministė Simone de Beauvoir tapo išimtimi.   

Į kelionę garsiąją Prancūzijos porą lydėjo lietuviai rašytojai Mykolas Sluckis ir Eduardas Mieželaitis. Automobilyje buvo laisva vieta, todėl E.Mieželaitis drauge pakvietė vykti tų laikų savo  bičiulį žurnalistikos studentą A. Sutkų.

 „Iš pradžių mane sužavėjo jų kuklumas ir nuoširdumas. J.P. Sartre’as ir  S. de Beauvoir prašė surengti neoficialią, privačią kelionę. Todėl jų sutikimas buvo gana paprastas ir intymus. Abiems įteiktos baltos ramunės. Prieš lipdamas į automobilį J.P.Sartre’as godžiai sutraukė cigaretę », - viename iš interviu prancūzų žurnalistams pirmąsias susitikimo akimirkas  prisiminė fotomeninkas.

J.P.Sartre’as kratėsi fotografų, išskyrus garsųjį prancūzą Henri Cartier- Bressoną. Todėl A.Sutkui atsiradusi galimybė jį kelias dienas fotografuoti, dažnai šiam nė nepastebint, buvo tikra Fortūnos šypsena. Kad nedidelį fotoaparatą prie savęs glaudžiantis ir literatūrą puikiai išmanantis  jaunasis kelionės kompanionas yra fotografas, prancūzas be kita ko sužinojo  tik į kelionės pabaigą – manė, kad A.Sutkus yra rašytojas. 

 „Pasibaigus kelionei,  jis pasiteiravo, ką rašau : poeziją ar prozą. Atsakiau, kad nerašau net meilės laiškų, nes esu fotografas », - su šelmiška šypsena prisimena garsiausias visų laikų Lietuvos fotografas.

Parodos lankytojai, žinoma, turės progos susipažinti ir su fotografija, kuri vėliau tapo tarsi antruoju prancūzų rašytojo tapatybės liudijimu : « J.P. Sartre’as kovoja su vėju Kuršių Nerijoje ». 

 A.Sutkų ji išgarsino visame pasaulyje, nors prieš tai jam kainavo ir nemalonumų. Mat šį darbą, šalia kitų, J.P.Sartre’ui į Paryžių menininkas perdavė be jokio autorinio parašo ir fotografijos specialistai jį nepelnytai priskyrė H.Cartier-Bressonui.

Aukštyn kojomis apvertęs visą savo studiją A.Suktus pagaliau surado nuotraukos negatyvą ir padaręs kontaktinį atspaudą jį nusiuntė į Paryžių. Taip lietuvis menininkas galiausiai buvo reabilituotas.

Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos.