Lietuva ir UNESCO

Lietuva ir UNESCO

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization – UNESCO) įkurta iškart po Antrojo pasaulinio karo – 1945 m. lapkričio 16 dieną. UNESCO yra Jungtinių Tautų (United Nations) specializuota agentūra, siekianti prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros, komunikacijos ir informacijos srityse.

1991 m. spalio 7 d. tapusi UNESCO nare, Lietuva aktyviai dalyvauja organizacijos veikloje.

Lietuvos nuolatiniai atstovai prie UNESCO, ambasadoriai: Jolanta Balčiūnienė (nuo 2021 m.), Irena Vaišvilaitė (2017-2019 m.), Arūnas Gelūnas (2012-2016 m.), Ina Marčiulionytė (2003-2010 m.), Ugnė Karvelis (1993-2002 m.).

Lietuva keturis kartus buvo UNESCO Vykdomosios tarybos narė. Šiame viename svarbiausių UNESCO valdymo organų Lietuva dirbo 1997-2001 m., 2005-2009 m., 2015-2019 m. ir 2021-2025 m..

Šiuo metu Lietuva yra 1970 metų konvencijos dėl UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių komiteto ir UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tarptautinės koordinavimo tarybos narė.

Kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus nuo 2003 m. yra UNESCO geros valios ambasadorius žinių visuomenei.

Vilniaus universiteto profesorius, paveldo komunikacijos tyrinėtojas, istorikas, archeologas Rimvydas Laužikas išrinktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisiją (2023-2026 m. kadencija). Ši komisija vertina į UNESCO sąrašus įtraukti teikiamas nematerialaus kultūros paveldo vertybių paraiškas. 

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto ir Medicinos fakulteto profesorė Ieva Plikusienė yra UNESCO Tarptautinės fundamentaliųjų mokslų programos (International Basic Sciences Programme) Mokslinės patariamosios tarybos narė (2025-2027 m. kadencija). Tarptautinė fundamentaliųjų mokslų programa - tai UNESCO iniciatyva, siekianti skatinti tarptautinį bendradarbiavimą fundamentaliųjų mokslų srityje (matematika, fizika, chemija, biologija ir medžiagų mokslas), stiprinti nacionalinius gebėjimus, dalintis žiniomis ir mažinti mokslinę šalių atskirtį. Programa remia įvairius projektus, iniciatyvas bei institucijas, prisidedančias prie darnaus vystymosi tikslų pasitelkiant mokslą. Mokslinę patariamąją tarybą sudaro 12 narių, atrinktų iš visų šešių UNESCO rinkimų grupių, siekiant užtikrinti kuo didesnę įvairovę.

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkė Aušra Maslauskaitė paskirta į Socialinių transformacijų valdymo programos Mokslinį patariamąjį komitetą (Scientific Advisory Committee of the Management of Social Transformations Programme), 2026-2029 m. kadencija. Šis komitetas – nepriklausoma patariamoji institucija, vienijanti tarptautiniu mastu pripažintus socialinių ir humanitarinių mokslų ekspertus. Jis teikia tarpdisciplinines mokslines konsultacijas UNESCO ir Tarpvyriausybinei Socialinių transformacijų valdymo programos tarybai, padeda atliepti svarbiausius šių laikų socialinius pokyčius, stiprinti mokslo ir politikos sąsajas nacionaliniu, regiono ir pasaulio lygmenimis.

UNESCO Generalinės konferencijos sprendimu, Lietuvos radijo 100-metis ir poeto, diplomato, Lietuvos atstovo Tautų Lygoje Oskaro Milašiaus (1877-1939) 150-osios gimimo metinės įtrauktos į 2026-2027 m. minimų sukakčių, su kuriomis siejama UNESCO, sąrašą. 

Penkios Lietuvos vietovės įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą: 1994 m. į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas istorinis Vilniaus centras, 2000 m. – Kuršių nerija, 2004 m. – Kernavės archeologinė vietovė,  2005 m. – Struvės geodezinis lankas, 2023 m. - Kauno modernizmo architektūra. 2006 m. liepos 8-16 d. Vilniuje surengta 30-oji UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija.

Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše Lietuva turi keturias pasaulinės reikšmės vertybes: kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (įrašyta 2008 m.), dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse (2008 m.), lietuvių polifoninės dainos sutartinės (2010 m.) bei šiaudinių sodų tradicija (2023 m.).

UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle nuo 2011 m. yra Žuvinto biosferos rezervatas.

Į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą 2009 m. įtrauktas rašytinių, vaizdo ir garso dokumentų rinkinys  „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, taip pat Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija. 2017 m. į šį registrą įrašytas Liublino unijos akto dokumentas.

UNESCO konvencijos, prie kurių yra prisijungusi Lietuva:

• Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija (Paryžius, 1972 m.)
• Profesinio mokymo konvencija (UNEVOC) (Paryžius, 1989 m.)
• Konvencija dėl oficialių publikacijų ir vyriausybės dokumentų tarpvalstybinių mainų (Paryžius, 1958 m.)
• Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaras, 1971 m.)
• Konvencija dėl aukštojo mokslo studijų, diplomų ir laipsnių pripažinimo Europos regiono šalyse (Paryžius, 1979 m.)
• UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija (Paryžius,1970 m.)
• UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija ir jos protokolas (Haga, 1954 m.)
• Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų Antrasis protokolas (Haga, 1999 m.)
• Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (Paryžius, 2001 m.)
• Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencija (Paryžius, 2003 m.)
• Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte (Paryžius, 2005 m.)
• Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (Paryžius, 2005 m.)
• Tarptautinė konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Roma, 1961 m.)
• Konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo (Ženeva, 1971 m.)
• Europos Tarybos ir UNESCO konvencija dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse (Lisabona, 1997 m.)
• Globali su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencija (Paryžius, 2019 m.)