Naujienos

Gruodžio 3 d. vakare UNESCO būstinėje Paryžiuje, Miro salėje buvo atidaryta Lietuvos fotografijos meistro Antano Sutkaus nuotraukų paroda „Jean‘as Paulis Sartre‘as ir Simone de Beauvoir Kuršių Nerijos kopose ». « Ačiū jums už tokią gražią dovaną » , - per parodos atidarymo ceremoniją  dėkojo UNESCO generalinės direktorės pavaduotojas kultūrai Francesco Bandarinas. Į vakarą susirinko apie 300 svečių : ambasadorių, UNESCO aukšto rango pareigūnų, kultūros pasaulio veikėjų ir lietuvių bendruomenės Prancūzijoje atstovų. Iki gruodžio 8 d. parodos lankytojai  turi galimybę apžiūrėti virš 70 įvairaus dydžio nespalvotų fotografijų. Iš jų žvelgia - nors dar dažniau į fotoobjektyvą išvis nekreipia dėmesio - žymioji Prancūzijos intelektualų pora per jos viešnagę Kuršių Nerijoje 1965 m. vasarą.  A.Sutkus prisimena, jog kartą sustojęs ir apsidairęs po kopas, nors vėjas jam pustė smėlį į akis  J.P.Sartre’as ištarė : « Jaučiuosi, lyg stovėčiau Rojaus prieangyje ». Bet kuriam užsieniečiui Kuršių Nerija tais laikais buvo griežtai draudžiama. Egzistencializmo idėjų pradininkas rašytojas ir filosofas J.P.Sartre’as bei rašytoja moterų teisių gynėja Simone de Beauvoir tapo išimtimi.       « Lyčių lygybė, vienas iš pagrindinių UNESCO prioritetų, Lietuvai ypatingai artimas. Galime didžiuotis, jog Europos lyčių lygybės institutas buvo įkurtas Vilniuje“, - sakė naujasis Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas, kalbėdamas apie tai, jog žymiųjų Prancūzijos intelektualų idėjos ir ypatingai - jų siekis pasauliniu mastu kovoti už žmogaus teises ir socialinę teisybę nė kiek neparardo aktualumo: Jis artimas esminėms UNESCO  idėjoms bei tikslams.  Į Kuršių Neriją garsiąją Prancūzijos porą lydėjo lietuviai rašytojai Mykolas Sluckis ir Eduardas Mieželaitis. Automobilyje buvo laisva vieta, todėl E.Mieželaitis drauge pakvietė vykti tų laikų savo  bičiulį žurnalistikos studentą A. Sutkų. J.P.Sartre’as kratėsi fotografų, išskyrus garsųjį prancūzą Henri Cartier- Bressoną. Todėl A.Sutkui atsiradusi galimybė jį kelias dienas fotografuoti, dažnai šiam nė nepastebint, buvo tikra Fortūnos šypsena. Kad nedidelį fotoaparatą prie savęs glaudžiantis ir literatūrą puikiai išmanantis  jaunasis kelionės kompanionas yra fotografas, prancūzas be kita ko sužinojo  tik į kelionės pabaigą – manė, kad A.Sutkus yra rašytojas.   „Pasibaigus kelionei,  jis pasiteiravo, ką rašau : poeziją ar prozą. Atsakiau, kad nerašau net meilės laiškų, nes esu fotografas », - su šelmiška šypsena prisimena garsiausias visų laikų Lietuvos fotografas. Parodos lankytojai, žinoma, turės progos susipažinti ir su fotografija, kuri vėliau tapo tarsi antruoju prancūzų rašytojo tapatybės liudijimu : « J.P. Sartre’as kovoja su vėju Kuršių Nerijoje ».    A.Sutkų ji išgarsino visame pasaulyje. « Ši fotografija tapo mūsų amžiaus ikona“, - pažymėjo generalinės direktorės pavaduotojas kultūrai. Šiuo drauge su Prancūzija ir Rusija organizuotu renginiu Lietuva prisideda prie Pasaulio paveldo konvencijos 40-ųjų metinių minėjimo. Unikalus gamtos paminklas Kuršių Nerija  į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000-aisiais metais.

Gruodžio 3 d. vakare UNESCO būstinėje Paryžiuje, Miro salėje buvo atidaryta Lietuvos fotografijos meistro Antano Sutkaus nuotraukų paroda „Jean‘as Paulis Sartre‘as ir Simone de Beauvoir Kuršių Nerijos kopose ».

« Ačiū jums už tokią gražią dovaną » , - per parodos atidarymo ceremoniją  dėkojo UNESCO generalinės direktorės pavaduotojas kultūrai Francesco Bandarinas. Į vakarą susirinko apie 300 svečių : ambasadorių, UNESCO aukšto rango pareigūnų, kultūros pasaulio veikėjų ir lietuvių bendruomenės Prancūzijoje atstovų.

Iki gruodžio 8 d. parodos lankytojai  turi galimybę apžiūrėti virš 70 įvairaus dydžio nespalvotų fotografijų. Iš jų žvelgia - nors dar dažniau į fotoobjektyvą išvis nekreipia dėmesio - žymioji Prancūzijos intelektualų pora per jos viešnagę Kuršių Nerijoje 1965 m. vasarą. 

A.Sutkus prisimena, jog kartą sustojęs ir apsidairęs po kopas, nors vėjas jam pustė smėlį į akis  J.P.Sartre’as ištarė : « Jaučiuosi, lyg stovėčiau Rojaus prieangyje ».

Bet kuriam užsieniečiui Kuršių Nerija tais laikais buvo griežtai draudžiama. Egzistencializmo idėjų pradininkas rašytojas ir filosofas J.P.Sartre’as bei rašytoja moterų teisių gynėja Simone de Beauvoir tapo išimtimi.      

« Lyčių lygybė, vienas iš pagrindinių UNESCO prioritetų, Lietuvai ypatingai artimas. Galime didžiuotis, jog Europos lyčių lygybės institutas buvo įkurtas Vilniuje“, - sakė naujasis Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas, kalbėdamas apie tai, jog žymiųjų Prancūzijos intelektualų idėjos ir ypatingai - jų siekis pasauliniu mastu kovoti už žmogaus teises ir socialinę teisybę nė kiek neparardo aktualumo: Jis artimas esminėms UNESCO  idėjoms bei tikslams. 

Į Kuršių Neriją garsiąją Prancūzijos porą lydėjo lietuviai rašytojai Mykolas Sluckis ir Eduardas Mieželaitis. Automobilyje buvo laisva vieta, todėl E.Mieželaitis drauge pakvietė vykti tų laikų savo  bičiulį žurnalistikos studentą A. Sutkų.

J.P.Sartre’as kratėsi fotografų, išskyrus garsųjį prancūzą Henri Cartier- Bressoną. Todėl A.Sutkui atsiradusi galimybė jį kelias dienas fotografuoti, dažnai šiam nė nepastebint, buvo tikra Fortūnos šypsena. Kad nedidelį fotoaparatą prie savęs glaudžiantis ir literatūrą puikiai išmanantis  jaunasis kelionės kompanionas yra fotografas, prancūzas be kita ko sužinojo  tik į kelionės pabaigą – manė, kad A.Sutkus yra rašytojas. 

 „Pasibaigus kelionei,  jis pasiteiravo, ką rašau : poeziją ar prozą. Atsakiau, kad nerašau net meilės laiškų, nes esu fotografas », - su šelmiška šypsena prisimena garsiausias visų laikų Lietuvos fotografas.

Parodos lankytojai, žinoma, turės progos susipažinti ir su fotografija, kuri vėliau tapo tarsi antruoju prancūzų rašytojo tapatybės liudijimu : « J.P. Sartre’as kovoja su vėju Kuršių Nerijoje ».  

 A.Sutkų ji išgarsino visame pasaulyje. « Ši fotografija tapo mūsų amžiaus ikona“, - pažymėjo generalinės direktorės pavaduotojas kultūrai.

Šiuo drauge su Prancūzija ir Rusija organizuotu renginiu Lietuva prisideda prie Pasaulio paveldo konvencijos 40-ųjų metinių minėjimo. Unikalus gamtos paminklas Kuršių Nerija  į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000-aisiais metais.